तमथैवं ब्रुवाणं स वचनं धीरदारुणम्। रुष्टोऽयमिति विज्ञाय शनैः श्लक्ष्णमुवाच ह॥ अतीव हि समालक्ष्य भ्रातरं क्षुभितेन्द्रियम्। कुम्भकर्णः शनैर्वाक्यं बभाषे परिसान्त्वयन्॥
tamathaivaṃ bruvāṇaṃ sa vacanaṃ dhīradāruṇam| ruṣṭo'yamiti vijñāya śanaiḥ ślakṣṇamuvāca ha|| atīva hi samālakṣya bhrātaraṃ kṣubhitendriyam| kumbhakarṇaḥ śanairvākyaṃ babhāṣe parisāntvayan||
English Meaning
As he was speaking thus in words sedate yet severe, Kumbhakarma, concluding that Ravana was undelighted, makes his remarks mildly. And seeing his brother extremely sorry, Kumbhakarņa, pacifying him, gently said.
— M.N. Dutt (1891–94, public domain)